Kiekvienas vaikas – unikali asmenybė. 

Priešmokyklinėje grupėje mokosi vaikai nuo 5 iki 6 metų.

Priešmokyklinis ugdymas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-1269 patvirtinta Priešmokyklinio ugdymo bendrąja programa. Organizuojant ugdymą siekiama atliepti 5-6 m. vaikų poreikius, puoselėti gerovę, savitus gebėjimus ir galimybes. Didelis dėmesys skiriamas ne tik ugdymui, bet ir vaikų ugdymuisi, žaidybinei, patyriminei veiklai. Sudaromos galimybės patirti atradimo džiaugsmą, patenkinti smalsumą, tyrinėti supantį pasaulį – taip sudaromos sąlygos ugdytis programoje numatytoms kompetencijoms.

Priešmokyklinio ugdymo programos tikslas – atsižvelgiant į kiekvieno vaiko patirtį, galias, ugdymo poreikius, vadovaujantis humanistinėmis, demokratinėmis vertybėmis, užtikrinti palankias asmenybės raidos ir ugdymo sąlygas, padėti pasirengti sėkmingai pradėti mokytis mokykloje.

Priešmokyklinio ugdymo uždaviniai:

• atpažinti kiekvieno vaiko ugdymo poreikius, kylančius iš asmenybės raidos tarpsnio, individualių raidos ypatumų, prigimtinių gebėjimų visumos ir sociokultūrinės aplinkos;
• į vaiką ir jo vertybių ugdymą orientuotame, integraliame ugdymo procese tikslingai taikyti vaiko ir mokytojo sąveika grindžiamus mokymo(si) metodus, priemones;
• organizuoti ugdymą derinant kryptingą mokytojo ir spontanišką vaiko veiklą, taikant patirtinio mokymo(si) metodus (projektus, tyrinėjimus, eksperimentavimą, pažintines išvykas, diskusijas ir kt.), pripažįstant žaidimą ir kasdienį vaiko gyvenimą grupėje kaip neatsiejamą ugdymo dalį;
• sukurti 5–6 m. amžiaus vaikų ugdymui pritaikytą ir mokymąsi stimuliuojančią aplinką;
• siekiant užtikrinti kiekvieno vaiko mokymosi sėkmę, sudaryti galimybę vaikams skirtingais būdais pademonstruoti pasiekimus bei daromą pažangą ir juos sistemingai fiksuoti, dokumentuoti, analizuoti, vertinti ir aptarti su tėvais (globėjais) ir kitais su vaiko ugdymu susijusiais asmenimis;
• kurti ir plėtoti pasitikėjimu ir pagarba, aktyvia partneryste grindžiamą tikslingą bendradarbiavimą su tėvais (globėjais), švietimo pagalbos specialistais, pradinio ugdymo mokytojais ir kitais švietimo paslaugų tiekėjais.

Vaikai ugdomi plėtojant šias kompetencijas:

• komunikavimo kompetencija – klausyti ir stebėti, surasti ir suprasti informaciją, ieškoti verbalinių ir neverbalinių bendravimo būdų, išreiškiant save ir bendraujant su kitais;
• kultūrinė kompetencija – išbandyti kūrėjo, atlikėjo, stebėtojo ir vartotojo vaidmenis, tyrinėti paveldą, palyginti, pastebėti vienodumą ir skirtumus;
• kūrybiškumo kompetencija – ugdytis kūrybinį mąstymą, klausinėti, kurti, interpretuoti, plėtoti savo patyrimą, mąstymą ir atradimus;
• pažinimo kompetencija – stebėti, tyrinėti artimiausią aplinką, skirti, lyginti, grupuoti, analizuoti gamtamokslinio ugdymo, įvairių sričių daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus požymius; atpažinti spausdintines (didžiąsias) raides, skaityti ir rašyti nesudėtingus pavienius žodžius; pažinti save ir kitus, pasakoti apie sveikatą, saugumą, judėjimo svarbą;
• pilietiškumo kompetencija – skirti pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, žinoti svarbiausias taisykles ir susitarimus bei jų laikytis, dalyvauti renginiuose, suprasti jų prasmę ir reikšmę, atpažinti valstybės simbolius;
• skaitmeninė kompetencija – mokytis atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, susipažinti su skaitmeniniu turiniu, ieškoti informacijos, kurti trumpus nesudėtingus pristatymus;
• socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija – plėtoti savimonės gebėjimus, nusakyti, ką daryti patinka, valdyti savo emocijas, kurti draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, pasitikėti savo jėgomis.

Visos kompetencijos yra vienodai svarbios.

Ugdymo pradžioje (rugsėjo-spalio mėnesiais) vaikai grupėje apsipranta, susipažįsta su aplinka, pedagogais, naujais draugais, atranda mėgstamas veiklas, labiausiai patinkančias erdves. Vėliau, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualius gebėjimus ir poreikius, vaikai ugdomi individualiai, grupelėmis pritaikant užduotis. Vaiko pažanga stebima ir nuolat aptariama individualiai su tėvais (globėjais), organizuojami trišaliai pokalbiai (lapkritį ir balandį), pasiekimų vertinimas atliekamas du kartus per metus – rudenį ir pavasarį.

Priešmokyklinio ugdymo grupės darbo laikas: pirmadieniais – penktadieniais nuo 8.30 iki 13.20 val. Pasibaigus ugdomajai veiklai, veikia visos dienos mokyklos grupės (iki 13.30 ir iki 17.30 val.).

Priešmokyklinio ugdymo grupės dienotvarkė:

Priešmokyklinės grupės bendruomenė nuolatos dalyvauja:   

• tarptautinėje programoje „Zipio draugai“;
• sveikos gyvensenos programoje „Sveikatiada“;
• miesto institucijų organizuojamose edukacinėse programose, konkursuose, renginiuose;
• miesto, mikrorajono, mokyklos bendruomenės renginiuose.